BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Paskutinis

- Šiąnakt sueis metai. Mano žvaigždė bus lygiai viršum tos vietos, kur aš pernai nukritau…
- Vaikuti, juk tiesa, kad visa, ką tu ten kalbėjau su gyvate apie susitikimą, apie žvaigždę,- tik blogas sapnas?..
- Kas yra svarbu, to nematyti…
- Žinoma…
- Čia kaip ir su gėle. Jei tu myli gėlę, kuri žydi žvaigždėje, tai malonu naktį žiūrėti į dangų. Visos žvaigždės - su gėlėmis.
- Žinoma…
- Naktį tu žiūrėsi į žvaigždes. Mano namai per maži, tai negaliu tau nė parodyti savo žvaigždės. Taip net geriau. Mano žvaigždė tau bus viena iš daugelio žvaigždžių. Todėl tu mėgsi žiūrėti į visas žvaigždes… Jos visos bus tavo bičiulės. Be to, aš tau šį tą padovanosiu…

Jis vėl nusijuokė.

- Ak vaikuti, vaikuti, man patinka, kai tu juokiesi!
- Tai ir bus mano dovana… tai bus - kaip su tuo vandeniu…
- Ką tu nori pasakyti?
- Žvaigždės žmonėms nėra tokios pačios. Vieniems, kurie keliauja, žvaigždės yra kelrodės. Kitiems - tik smulkūs žiburiukai. Dar kitiems, mokslininkams,- uždavinys, kurį reikia išspręsti. Mano biznieriui jos buvo iš aukso. Bet visos tos žvaigždės tyli. O tu turėsi tokių žvaigždžių, kurių niekas neturi…
- Ką tu nori pasakyti?
- Kai tu naktį žiūrėsi į dangų todėl, kad vienoje tų žvaigždžių aš gyvensiu, tau atrodys, lyg visos žvaigždės juokiasi. Tu turėsi žvaigždžių, kurios moka juoktis!

Ir jis vėl nusijuokė.

- Ir kai tau praeis liūdesys (liūdesys visada praeina), tu džiaugsies, kad mane pažinojai. Tu visada būsi mano bičiulis. Tave ims noras juoktis drauge su manimi. Ir tu kartais atidarysi langą - taip sau, dėl malonumo… Ir tavo draugai stebėsis, pamatę, kad tu juokiesi, žiūrėdamas į dangų. Tada tu jiems pasakysi: “Taip, žvaigždės mane visada prajuokina!” Ir jie manys, kad tu - ne viso proto. Aš būsiu iškirtęs labai netikusį pokštą…

Ir jis vėl nusijuokė.

- Taigi aš tau būsiu davęs ne žvaigždes, o krūvą mažų žvangučių, mokančių juoktis…

Ir jis vėl nusijuokė. Paskui surimtėjo.

- Šiąnakt… žinai… tu neateik.
- Aš tavęs nepaliksiu.
- Atrodys, kad man skauda… truputį atrodys, kad mirštu. Taigi va. Neik žiūrėti, neverta…
- Aš tavęs nepaliksiu.

Visada norisi palikti kažką po savęs. Tikėti, kad kai tavęs nebebus, kažkas tave atsimins, būsi padaręs kažką prasmingo, kas paliks žymę ateičiai. Kažkas gal turi didingų norų, kad po mirties apie juos mokytūsi mokykloj.. O gal vadinama “ateitis” tik netikęs pokštas?
Aš tau palikau žvaigždes, visas alei vienos, jos moka juoktis, bet jos moka ir verkti. Kai žiūrėdamas kažkur vakarų pusėn matai sidabriškuosius debesis, jie juokiasi ar verkia? Ar vis galvon ateina Stebuklingosios vardas? O gal mintim skrendi pas kitą, šviesiaplaukį angelą, su dangaus mėlynumo akim ir švelniom aksominėm lūpom? O galbūt šiaurinė žvaigždė tau primena Tamsiaplaukę Princesę, keisti takai ją pas tave atvedė, keisti ir išskyrė.. Juk sakiau, žvaigždės moka prajuokinti, žvaigždės moka ir pravirkdyti.. Bet visa tai nesvarbu. Nebesvarbu, nes praeitis yra, tikrai yra, bet vien dėl to ji praeitis, praėjo ir baigėsi. O ateities nėra ir nebuvo. Kas žino, ar bus? Juk visada gyvename dabartimi, čia dabar ir niekados ateityje.

Žinai, neateik, geriau tau to nematyti. Atrodys, kad man skaudės, kad aš mirštu ir galbūt kažkurią akimirką, kai jau per daug trūks oro, nes plaučiai išsiilgę deguonies norės dar nors sekundei įkvėpti.. Kai gyvybė sunksis per odą lauk.. tai netiesa, tai nebus tiesa, nes visada yra sunkiausia peržengti tą keistą barjerą tarp gyvybės ir mirties, tarp tikėjimo ir netikėjimo niekuo. Aš nežinau, ką tau galėčiau pasakyti, nes skausmas, užvaldęs protą - kaip tamsa. Tu nematai nieko, jokio grožio, bet tai tik akimirkai, tik vienai suknistai akimirkai ir viskas grįžta su tokia šviesa, ne ta, iš halogeninių ligoninės lempų, ne ta, iš šaltų piktų akių.. Bet žiburėliais. Ugnies, kuri sušildo, bet sunaikina. Sunaikina? Tik paverčia tave lengvesniu, be sunkumų ir rūpesčių, kurie laiko tave ant žemės. 1..2..3.. ir skrendi. nebetrokšti oro, nes pats esi vien oras ir šiluma, švelnus pienės pūkas..aukštyn aukštyn aukštyn.. Tada tau galėsiu pasakyti, kas yra už viso to, tik bijau, kad manęs nebegirdėsi..

*
Mano gyvenime..Aš čia!
Bet kur tu?


- Aš tavęs nepaliksiu.

Atodūsis. Su šypsena.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą