BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Į lentyną nr. 232

Kad tave kur. Kad ir kokių dainų pradedu klausytis, kokie takeliai bebėgtų beveik visada prieinu iki Razausko. Man atrodo, kai aš mirsiu, irgi skambės Razauskas. Ir visiem bus smagiau, nes žinai, razaukas gi. Turi gerai pagalvot kartais, apie ką jis ten brazgina. Arba tiesiog viską nusineš tos dainos. Mano pasaulis numirs su Razausku, for sure.

Atsimenu, kaip vieną karštą vasaros vakarą klaidžiojau po blogo voratinklybes ir užtikau įrašą, kurio pavadinimas buvo “tai pastatyk mane lentynon numeriu 232″. Ir tai buvo šiek tiek pakeisti Atikos dainos žodžiai, beje, vienas iš pirmųjų prisilietimų prie šito kūrybinio chaoso. Neįtikėtinai didelis atotrūkis nuo dainų, kuriose “dainuojama apie nieką” iki tokių, kurių prasmės reikia gerai pasiknisti.

Bet esmė, sudėjus viską, yra ta, kad klausydamas tą pačią dainą gali išgyventi visiškai skirtingus jausmus. Nuo pasimėgavimo skambesiu, melodija, žodžių darna, kaip jie puikiai liejasi ir dera, skverbiasi į sielą ir, regis, pražysta pačios gražiausios gėlės. Ir die, kaip skauda kartais, kai supranti apie ką tos dainos. Kaip kiekvienas žodis atsimuša į skardinį vidų, susilieja su mėlynais sielos lopinėliais ir sulieja visus atskirus liūdesio gabalėlius į vieną upę..

Ir kiek laiko reikia, kol išlieji tą upę iš savęs.

Žinau, tu niekad nematei manęs ateinant, žinau, aš visada esu tik tavo kambary…Žinau kaip dieviškai man trūksta tavo rankų, aš netikiu jokiais dievais, žinau. Kas rytą sekdamas tave į tavo dangų, kas šviesmetį nubusdamas ne tau..

Ir reikia tik dar trupučio laiko, nurims jūros ir jausmų vandenynai ir ateis šiluma į vidų, iš užlies vasariškas švelnus vėjelis..

Žinau, kai pamatysiu tavo akis, įbestas į mane, apsimesiu, kad nepastebėjau. Nes laikrodis nuspaustas, dabar tavo eilė šuoliuoti žirgu..o gal aukoti karalienę.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “Į lentyną nr. 232”

  1.   Lukas rašo:

    Gražu :)

  2.   40dd rašo:

    Apie dainas.
    Antra diena kaip klausau vieno vokiečių elektroniko kūrybos.
    Kuo jis žavus? Ogi tuo, kad paėmė kelis vokalus iš senų dainų, apipynė jas savo muzika ir gavo šį tą vau.

    Nuostabu, kaip dainos kartais gali prisikelti naujam gyvenimui.
    Visai kaip ir žmonės. :)

  3.   Kvailutė brangiausia rašo:

    Nes mes raganų kraujo :> Su Razausko dainom atgimiau, numiriau ir prisikėliau :)

  4.   rakshtys rašo:

    “Nes laikrodis nuspaustas, dabar tavo eilė šuoliuoti žirgu..o gal aukoti karalienę.”… paaukočiau karalienę, kad lentynoje būti Nr. 1, tikimybė, kad panaudos greičiau, nei bus sulaukta eilės… :)

Rašyk komentarą