BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar žinot, kad gėrį galima skleisti..sausainiais?

Pavasaris iš lėto ateina ir čia, į mano šaltą snieguotą miestuką.. Pabėgus nuo didelio šurmulio pasėdėt kur ant šakos ar pasisupt ant savo nuostabiųjų aš-galiu-viską supynių.. Sėdėt vidury žibučių ir kvėpuot, taip daug ir giliai, kad net ir palikus šitą ramų kampelį plaučiuose dar užsiliktų to ramybės kvapo.. Kitaip jau nebeišgyvenu.. Nors važiuojant namo {iš tikro NAMO} dar galvojau, o mano mylimam mieste vakar buvo gūdi žiema.. Šiandien pavasaris.. Toks lengvai plaukiantis su purvinom balutėm ant kelio ir be proto zyziančiais troleibusais.. Laukiu žydėjimo.. Nors anksčiau taip idealizuotas pavasario vaizdas dabar pasirodo kiek kitokiom spalvom.. Gal aš jau pasenau, kad pavasaris man tylus atgimstančio miško kvapas, ranka, kuria gali jausti be pirštinės, nesušalusią.. Ramus pasivaikščiojimas palei upę.. Et, nežinau kada bus taip, nes sužinojau, kad ten ne tik mano širdį traukia..  Pavasaris, kaip pernai, kai ištrūkus nuo darbų sėdi kažkur vidury ramybės ir nenori grįžt į triukšmo ir skubėjimo pasaulį..

Aš taip bijau pasent.. pasent ne išore, o vidum, siela.. Nes jaučiu kaip visi gražūs žodžiai, visos mielos puoselėtos mintys dengiasi pykčio, monotoniškumo ir kažkokio rimtumo sluoksniu.. Ne, kad keičiasi mano mintys, tai nėra blogai.. Kad atsiranda naujų idėjų, naujas požiūris, na, gal ne naujas bet kiek progresavęs.. Juk iš žemės, kad ir kokia ji būtų, gali išauginti gėlę, tik reikia patręšti, palieti, mylėti.. Iš tai viskas, viskas kas yra, ko nėra, kas buvo ir kas bus atsiremia į meilę. Meilę žmogui, meilę dangui, žvaigždėm, gerumui, gyvenimui, laisvei.. Kai jauti tokį jausmą, kuris yra toks truputį liūdnas, truputį spaudžiantis širdį ir graudinantis, bet kartu geras..šiltas, švelnus.. Braukti delnus per žolę.. Valgyti ledus atsigulus pievoj.. Sulaukti svečių, kad ir nelaukus ir netikėtai.. Gauti dovanų pienę.. Gauti staigmeną.. Ir dabar susimąsčius ir bežiūrint tiesiai į elektros stulpą.. Ar galima pavargti dalyti gerumą, daryti staigmenas?

Noriu gauti žinią iš savo gimtos pasakų šalies, kuri atgrūdo mane čia, į 23 gyvenimą, kad viskas yra gerai, kad viskas, ką maniau esant tikra ir yra tikra.. kad pavasaris iš tos rusvos žemės išaugins gėlę.. Pasiilgau gėlių..

Pasiimu kažkada vasarą drožinėtą pagaliuką, sėdint po medžiu, su diidelėm kuprinėm, ką tik suvalgius ledus.. Prisiminimo dalelę.. ir viduj suskamba nata..jos skambėjimas truptį sugraudina, suspaudžia širdį, bet pasidaro gera.. Čia mano prisiminimas, įrodymas, kad buvau..man brangus.. Padėsiu šalia saldainių dėžutės su siela ir širdim, šalia popierėlio, gauto vieną gražų vakarą sėdint IKI.. ir pagalvoju.. O anksčiau viską užtvirtindavau burtais..  popierėliai, akmenėliai, kažkokie maži daikčiukai.. apyrankės.. Ką pati esu gavus.. Ak po velnių, tai štai kur mano burtai ir stebuklai dingo!

Atgijusi raganos siela, pati sau šypteliu viduj.. Gėrį galima skleisti net gi per..sausainius {:

{Galvoj kaip pomidoro daigelis išdygo mintis, jog atgimstantis pavasaris-Velykos yra puiki proga truputėlį paburti gėrio vardan.}

P. S. Laiškų dieve/deive, prašau atsiųsk man laišką.. Labai ačiū.

P.P.S. Juk stebuklų būna. Tik reikia labai labai norėti. {:

A*. Karštai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą