BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Antuanas ryžtasi mirti

***
Prieš daugiau nei 12 valandų dieną pakeitė naktis, o dabar vyksta dar nuostabesnis procesas: iš už plokščio horizonto saulės spinduliai siaurais, mažyčiais srautais skverbiasi per jūras, miškus, pievas, kad sušildytų Antuano širdį. Bet ir saulė nėra tokia karšta, kad atšildytų suledėjusią jo širdį. Kad ji pradėtų plakti jam reikia jos. Tačiau aplinkui nieko nėra. Stingdantis šaltis apglėbia ne tik vyro širdį, bet ir jį patį. Antuanas brėkštančio ryto fone atrodė kaip vaiduoklis. Apšarmojęs, baltas paltas bylojo, kad jis čia sėdėjo visą naktį.
Vaiduoklis pakelia beveik baltą kuprinę ir net neužsidėjęs jos laipteliais leidžiasi žemyn nuo kalno. Ir neparėjo vakar jis namo. Norėjo, bet negalėjo. Tarytum kas sukaustė Antuaną ir pririšo prie suolo. Naktis vis tamsėjo, o jis nesitraukė nuo šąlančio metalo ir medžio mišinio, o metalas neistraukė nuo žmogaus ir šešėlio mišinio.
Bet kam kalbėti apie naktį, Jei Antuanas kvepia troškų bundančio miesto kvapą.
***
Kodėl aš vis pasirenku kažkokius literatus? O gal klausimas turėtų būti - kodėl kažkokie literatai vis pasirenka mane? Tiesa, vieni iš jų rašyti tikrai mokėjo, kiti taip tik manė, bet vis tiek. Kažkokį keistą sąryšį turim. Gal mano amžinas eilėraščių murmėimas panosėj davė tokį keistą rezultatą. O gal kaip tik, ieškau juodose raidėse to, ko kiti ieško klube ar pažinčių svetainėse. Nuvyti vienišumą..nuvysiu ir tu nuvysi, kaip gėlė, kaip ruduo..
Tai taip gi vat.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą